Kaip laukiame ir ruošiamės mums brangaus žmogaus gimtadieniui? Mąstome, ką padovanoti. Svarstome, kas pradžiugintų, kas patiktų. Suvokiame, kad mums tai kainuos, bet negaila. O ką dovanoti Jėzui, kai suprantame, kad Kalėdos – tai Jo gimtadienis? Save. Savo gyvenimą. Savo širdį. Bet jei jau kartą dovanojau? Pasenusi dovana? Bet ar bėgant laikui jos neatsiėmiau? Ar nesu sau karalius? Ar ir šiandien myliu Jėzų ne mažiau?
Kūrėjas apsivilko kūrinio rūbu. Pasaulio autorius – menininkas – nužengė į savo kurtą Žemės paveikslą. Šią didybę suvokė trys išminčiai, keliavę kupranugariais iš Rytų. Tai aprašyta Mt 2:1-12. Manoma, kad atstumas galėjo būti ir 1000 km, o jų kelionė truko kelis mėnesius. Tuo tarpu atstumas Rašto žinovams nuo Jeruzalės iki Betliejaus buvo 8 km, o kelionė būtų trukusi valandą.
Vėl susimąstau apie save… Ar eičiau tokį tolimą kelią kaip išminčiai? Komfortas išlepino… Kiltų klausimai apie kelionės sąlygas: ar ne per karšta dieną, kur miegoti, kur praustis, (dušas su šiltu vandeniu), ką valgyti ir t.t. Tai kas visgi svarbiau? Tikrai gyvenime buvo situacijų, kai Dievas kalbėjo man į širdį tai, ko daryti nenorėjau, ir teko rinktis, ar sakyti: „Dieve, nieko negirdėjau“ arba „Neklausysiu“. Norisi klausyti. Tai vadinasi, išminčių kelią aš eičiau, o Kalėdoms į bažnyčią – dar pagalvosiu.
Evangelistas Matas mums parodo pagonis, kitataučius, kurie keliauja kelis mėnesius ne komforto sąlygomis ilgiausią atstumą, kad savo pagarba ir dovanomis pagarbintų Jėzų Kristų ir pasidžiaugtų šiuo svarbiu įvykiu. Ne veltui ji vadinami išminčiais, nes kelias link Jėzaus yra išmintis. Jei jūs ar jūsų vaikas atėjo į mūsų m-klą nuo šio rugsėjo, galbūt tie keli kelionės mėnesiai jau ir praėjo. Laikas pagarbinti.
Mat 2:11 Įžengę į namus, rado kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, Jį pagarbino. Jie atidarė savo brangenybių dėžes ir davė Jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.
Kaip brangias dovanas atiduoti kūdikiui? Kaip kūdikyje įžvelgti karalių ir Viešpatį? Tik širdimi. Daug situacijų, kai kalbėjo angelai, o žmonės elgėsi pagal jų žodžius. Mums kalba Šventoji Dvasia, sąžinė, širdis. Ar dar reikia ir angelo? Ar aš klausysiu Dievo kvietimo tik išgirdusi angelą? Ne, viliuosi, kad anksčiau.
Isa 9:6,7 Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo.
Sveikiname Jus su jau visai priartėjusiomis Kalėdomis ir linkime gražių, turiningų ir naujai atsiveriančių švenčių.
Nuotraukose užfiksuota 2024m. gruodžio 19d. Kalėdinė mokinių šventė.
Jūratė Bernotienė
Rolana Kunskė