Mama Sonata Aleksandravičienė.
Mokykloje karaliavo kruopos.
Sveiko maisto šventę prisiminus

Spalio 26 d. 12 val. skubėjau pas vaikučius į Krikščionių mokyklos surengtą Sveiko maisto šventę, kuriai pradinių klasių mokiniai bei mokytojai ruošėsi jau nuo spalio pradžios.

Idėja sveikai maitintis mokykloje sklando jau ne vienerius metus: štai praėjusiais metais vaikai bei jų tėveliai domėjosi vaisiais ir daržovėmis, o šiais metais nuspręsta „iš arčiau“ susipažinti su kruopomis. Tad kiekvienai klasei teko „išsitraukti“ kruopas ir pamąstyti, o galbūt ir internete panaršyti, kuo vis dėlto jos tokios naudingos. Kadangi šventei ruošėsi penkios klasės (1-4 bei priešmokyklinio ugdymo), natūralu, kad ne visos kruopos sulaukė dėmesio. Tad smalsu, kokios gi kruopos buvo pagerbtos…

*****

Šventę pradėjo patys vyriausi – ketvirtokai. Jų pasirodymas maloniai nuteikė ir nustebino savo profesionalumu. Mokiniai atliko mini spektakliuką pagal lietuvių liaudies pasaką „Pyragai“. Patys virtę grūdeliais, jie mums papasakojo ilgą duonelės kelią – nuo grūdo, beriamo dirvon, iki pyrago ant vaišių stalo. Išmintingasis tėvas mokė jaunąjį sūnų, o taip pat ir žiūrovus, koks nelengvas grūdelio likimas. Visą tai gražiai apipavidalino dekoracijos, pieštos PU grupės auklėtojos Odetos Kačkauskienės, kurias keitė žaidimai bei giesmelė pagal K. Bradūno eiles „Viešpatie, leisk man byrėti“, paruošta muzikos mokytojos M. Krikščiūnaitės. Na, o pasakos scenografiją sukūrė ketvirtokų mokytoja Nijolė Raudonikienė.

Nustebinti tokios gražios šventės pradžios, buvome panardinti į kitą pasaulį – mįslių, minklių ir šūkių. Taip, taip – šūkių. Kiekviena klasė turėjo prisistatyti, skanduodama savo sukurtą „kruopų šūkį“. Štai ketvirtokų šūkis, labiau primenantis mįslę… Tad atspėkit, kas gi tai!
Gydo skrandį.
Myli mus:
ir mažus, ir didelius.
Reikia valgyt, bet retai.
Puikūs vaistai – tai tikrai.

Gal padės minklė: “Valgo maži, skanauja dideli, gydosi seni”? Pašnibždėsiu, jog tai… manų kruopos.

O štai kokių gražių mįslių sukūrė kitos klasės:
Lauke gimę, lauke augę, juodais kviečiais praminti. Kas? (1 klasė)

Auksas mano lėkštėje, bet ne geltonas.
Baltas jis.
Imperatorių – tai maistas,
Net naudojamas kaip vaistas. Kas? (2 klasė)

Kas arkliui maža, lengva našta? (3 klasė)

Kad būtų lengviau atspėti mįsles, į pagalbą pasikvieskime kiekvienos klasės šūkį – kaipmat taps aišku, kokius grūdelius jos slepia.
Pirmokai: Grikių kruopos ypatingos,
Valgyti labai naudingos.
Kalio, kalcio nepristigs,
O vaikai žvalūs lakstys.

Antrokai: Maži grūdeliai – didelė jėga.
Jei nori būti sveikas, valgyk visada. (Ryžiai)

Trečiokai: Avižėle, aviža, nors esi labai maža,
Bet visiems tu patinki, nes esi labai skani.

PU: Išsivirsim… Paragausim…
Ir draugams lėkštėn prikrausim!
Kaip lašiukai, kaip mažiukai, byra kruopos mūs – Perliukai!
Bar, bar, bar… Bar, bar, bar…
Skanu valgyt mums dabar!

Na, draugai, tai pasakykit,
Kokias kruopas šiandien virsim?

Skanią košę išsivirsim
Ir draugus mes pavaišinsim.
Prisikimšim kiek tik lenda,
Kiek pilvelin mūsų telpa. (Perlinės)

*****

Kaip žinia, pradinukai labai judrūs ir mėgsta palakstyti, – tad tokią progą jiems suteikė šventės vedėja Jurga Statulevičienė. Trys smagūs, judrūs žaidimai išjudino visą salę. Pradžioje mokinukai, gavę po lėkštelę įvairių kruopų, būrėsi prie savo klasės ir drauge bandė atspėti, kokios kruopos joje pūpso. Vieni užgulė lėkštes, kiti kruopas pasibėrė ant medžiaginės skraistės, kad geriau visi matytų ir, žinoma, greičiau atspėtų, kurios iš jų grikių, ryžių, avižų, perlinės kruopos, o kur žirniai.

Jei pirmasis žaidimas miklino protą, tai antrasis pamiklino kojas – mokinukams teko bėgte su šiaudeliu atnešti kuo daugiau pupelių. Išties jiems teko nepaprasta užduotis, mat gudrioji fizinio lavinimo mokytoja panoro “lavinti” plaučius: vaikai turėjo ne pūsti į šiaudelį, bet traukti orą į save ir užlaikius kvapą bei prisispaudusią pupelę kaip nors “nugabenti” ją į skirtą vietą. Vaikučiai lakstė, pupelės krito, o tėveliai smagiai juokėsi, bet patys pamėginti neketino…

Na, o trečiasis žaidimas turbūt ir pačioms mokytojoms buvo nelengvas – juk teko nežiūrint, o tik liečiant grūdelį krepšelyje, atspėti, kas jis toks. Nors vaikučiai bruzdėjo, visaip stengėsi, bet nugalėtojų nepaskelbta. O ir kaip čia nuspręsi, kas nugalėjo, – nebent tik juokas, gera nuotaika ir, žinoma, sveikata, arba, kitaip sakant, pažintis su sveiku maistu. Tačiau pagyrimo raštus vis dėlto kažkas gavo… Na, taip – už dailų raštą.

*****

Kokia šventė be vaišių? Pasilinksminę, pasidžiaugę naujomis žiniomis apie sveikąsias kruopas, šventės dalyviai nuskubėjo praktiškai įvertinti sveikatos šaltinio – kruopų – naudos. Valgyklos stalai lūžo nuo patiekalų gausos. Kiekvienos klasės kruopos stebino savo originaliais patiekalais: „nulinukų“ perlinės kruopos slėpėsi ne tik košėje, bet ir skaniose salotuose bei perliniame pyrage su abrikosais, o pirmokėliams tekusi kruopų karalienė – „grikė“ – parodė, kad virtuvė gali būti labai subtili ir išmani. Mat grikiai puikavosi ne tik kaip tradicinis patiekalas – košė, bet ir kaip įvairūs saldumynai ar net grikių tortas. O didžiausio dėmesio sulaukė grikių kotletai – jų kaip mat neliko…

Nuo pirmokėlių neatsiliko ir antrokėliai, ant kurių gausaus stalo puikavosi ryžiai ir jų išradingi patiekalai: ryžių sausainiai, ryžių paplotėliai su vaisiais, saldus ryžių pudingas krepšeliuose, blyneliai iš ryžių bei mišrainė. Trečiokėliams tekusios avižos irgi daugiausiai buvo saldžios: sausainiai, avižinukai, Granola (dribsniai su jogurtu), na, ir sūroki blynukai.

Paskutinis, ketvirtokų, stalas, pristatęs manų kruopas, sakyčiau, labiausiai lūžo nuo pyragų, mat nelabai vertingieji manai, pasirodo, tampa labai vertingi kepant įvairius pyragus ar apkepus. Čia puikavosi pyragai su bananais, obuoliais, mėlynėmis ir juodaisiais serbentais, varškės apkepas bei trupiniuotis su aguonomis. Žinoma, prie šio stalo labiausiai plūdo smaližiai, o ypač vėliau susirinkę valgyti vyresnieji mokyklos mokiniai.

Kadangi rudens ir kruopų gėrybių buvo apstu, net virėjos galėjo pailsėti ir nevirti pradinukams pietų – jų pilvukai pasisotino mamyčių gardumynais. Tad sveiko maisto piramidę, tądien kabėjusią valgykloje, galėjome apversti ir pasakyti, kad išmokome valgyti tai, kas vertinga. Nors saldumynų rekomenduojama valgyti kuo mažiau ir jie atsidūrę pačiame piramidės smaigalyje, tačiau išmaniosios šeimininkės – vaikučių mamos – pasirodo, žino, kaip VERTINGAI ir SVEIKAI patiekti maistą, kad jis būtų ne tik skanus, bet ir saldus.

*****

Ak, tos kruopos – kokių paslapčių jos mums tądien atskleidė! Netikite?! Tad lukterkite ir patys įsitikinsite, kai pasirodys naujas sveiko maisto žurnalas – iš šios šventės, iš šių nuostabių kruopų: grikių, ryžių, avižų, manų ir perlinių. O galbūt vieną dieną ir jums vaikelis pakuždės: „Mama, išvirk man tos košės, kur gerina protą“… – t. y. avižinės. Mat apie košių naudą juk teko nemažai skaityti – jei ne tiek vaikučiams, tai tėveliams tikrai.