Tarptautinės moksleivių gyvensenos ypatumų tyrimo programos, kurioje dalyvavo 24 Europos šalys, duomenimis 11-15 m. Lietuvos mergaičių sportuoja nepakankamai: fiziškai aktyvios sudarė 55 proc. (po pamokų sportuoja kartą per savaitę ar rečiau), o tarp berniukų – 29,2 proc. Tiriant atsitiktinai parinktus 20-64 m. Lietuvos gyventojus buvo nustatyta, jog apie 40 proc. vyrų ir moterų visiškai neužsiima aktyvia fizine veikla. Technologinis progresas sudaro sąlygas mus atleisti nuo bet kokio fizinio darbo. Daugumoje profesijų vyrauja protinis darbas, stresinės situacijos, o fiziniam aktyvumui vietos nelieka. Dėl per mažo fizinio aktyvumo galime susirgti daugeliu civilizacijos ligų.
Gera sveikata – tai nuolatinis malonios energijos pojūtis. Esant gerai savijautai daug paprasčiau sprendžiamos mokslo, darbo, šeimos problemos, žmogus daugiau pasitiki savimi, yra savarankiškesnis, pakilios nuotaikos. Vienas iš veiksnių skatinantis gerą savijautą tai fizinis aktyvumas. Tačiau fizinis aktyvumas ir aktyvus judėjimas yra dvi visiškai skirtingos sąvokos.
Fizinis aktyvumas – tai visuma aktyvių judesių, kuriuos padaro raumenys ir sąnariai. Tinkamas fizinis aktyvumas ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresą, depresiją, saugo nuo aterosklerozės, padeda reguliuoti kraujospūdį, išvengti nutukimo, lėtina osteoporozės progresavimą, treniruoja raumenis ir t.t. Suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 minučių per dieną, geriausia kasdien.
Vesdama kūno kultūros pamokas pastebėjau vis didesnį merginų nenorą lankyti kūno kultūros pamokas. Todėl lapkričio mėnesį 7-11 klasių merginos atliko ,,Fizinio aktyvumo testą“ ir ieškojo informacijos apie sąvoką ,,Fizinis aktyvumas“. Trumpai norėčiau pasidalinti surinktais duomenimis apie šiuolaikiško jaunimo aktyvų gyvenimą bei supažindinti kas tai yra fizinis aktyvumas, kokia jo nauda ir pan.
Merginos kiekvieną dieną pildė asmeninę dienos fizinio aktyvumo lentelę: miegą, priverstinį sėdėjimą (pamokose, autobusuose, mašinose, troleibusuose ir kt.), ,,pramoginį“ sėdėjimą (TV žiūrėjimas, kompiuteris, knygų skaitymas ir pan.), aktyvų judėjimą (ėjimas į parduotuvę, į stotelę, pasivaikščiojimas su šunimi ir t.t.) bei fizinį aktyvumą (kūno kultūros pamokos, sporto, šokių treniruotės, važiavimas dviračiu ir kt.).
Išanalizavus 18 anketų rezultatai nelabai nustebino ir jie yra tokie: miegas, kaip ir priklauso, užėmė 35,4 proc.; sėdėjimas (privalomas ir ,,pramoginis“) – 39 proc. ir aktyvus judėjimas – tik 8,2 proc. savaitėje. Tačiau fizinis aktyvumas buvo vos 2 procentai (tik kelios merginos šį rezultatą ,,pagerino“, nes lanko sporto treniruotes). Liūdna, bet iš tikrųjų vaikų fizinis aktyvumas labai mažas.
Labai tikiuosi, kad šis testas, šiek tiek atskleidęs realybę, padės labiau pamėgti aktyvų gyvenimo būdą, rinktis pasivaikščiojimą vietoj sėdėjimo prie TV ar kompiuterio, sužadins norą aktyviau įsitraukti į kūno kultūros pamokas.
Jurga Statulevičienė, kūno kultūros mokytoja